Kas buvo žinoma jau seniai, tapo oficialia politika JAV gynybos sekretoriaus Pete Hegsetho žodžiais: JAV nebėra pagrindinis saugumo garantas Europai, todėl Europa ne tik turėtų sustiprinti savo indėlį į savo saugumą, tačiau ir prisiimti liūto dalį atsakomybės už Ukrainą.
Mums tai gali nepatikti, nes mums tai nenaudinga, tačiau sunku ginčytis su tuo, kad mūsų namų saugumas yra visų pirma mūsų pačių reikalas. Galima atrasti milijoną priežasčių, kodėl JAV turėtų likti „pasaulio policininku“, tačiau su geografija ginčytis negali niekas – Europa yra mūsų namai, o ne amerikiečių.
Greta šių minčių dar kartą buvo pakartotas raginimas pakelti gynybos finansavimą Europoje iki 5 % BVP. Ir, iš tiesų, nepaisant to, kad yra politikų ir politinių jėgų, kurios važinėja po Lietuvą ir bando įtikinti Lietuvos žmones, kad šis skaičius nukabintas iš lubų – panašių tikslų siekia visas mūsų regionas. 5 % BVP gynybai finansuoti jau kuris laikas yra būtinybės, o ne pasirinkimo reikalas.
Kaimyninė Lenkija, panašu, šį tikslą įgyvendins jau šiais metais. Apie tokias galimybes jau ir anksčiau kalbėjo Latvija bei Estija. Gynybos išlaidas nuosekliai didina ir mūsų kaimynai skandinavai, nors ir ne tokiais tempais, tačiau nepamirškime, kad gynybą finansuojame ne procentais, o ginklais ir talentais, ir kas yra 5 % Lietuvos BVP – tas yra vos 1 % Danijos BVP, o net ir Danijos premjerė Mette Frederiksen prieš dvi savaites pareiškė, kad Danija „turėtų būti arčiau 5, nei anksčiau sutarti 2 procentai“.
Kitaip tariant, ko nesimato baugiai skambančiose žinutėse iš JAV – susitelkimas bendrai gynybai auga, ir čia Baltijos jūros regionas galbūt net gali būti pavadintas tam tikru lyderiu Europoje. Tai nėra tik idėja, tik vizija – tai vyksta ir vyksta spartesniais tempais nei bet kada anksčiau per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį. „Incidentai“ Baltijos jūroje taip pat daro spaudimą visoms Baltijos jūros valstybėms žiūrėti į saugumą kolektyviai.
Su naujomis rizikomis atsirado ir naujos galimybės – galimybės kurti bendrus pramonės projektus, vystyti bendrą gynybos strategiją ir politiką. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais apie gynybą pasidarė įprasta kalbėti tik kaip apie išlaidas, kurioms stinga pajamų šaltinių, tačiau prisiminkime, kad net ir pas mus tai jau de facto pasireiškė ir investicijomis – vien „Rheinmetall“ Lietuvoje į gamyklą investuos beveik 200 mln. EUR.
Kitaip tariant – daug politinės valios, didelės finansinės investicijos, atsakingas požiūris į besikeičiančią saugumo situaciją ir bendrą geografiją. Metas pradėti apie gynybą kalbėti ne kaip apie iššūkį, o kaip apie galimybę. Tie, kurie mano, kad dar egzistuoja klausimas dėl 5 % BVP pagrįstumo – yra arba užsimerkę, arba suklaidinti.
Klausimas yra tik kur sustosime, kaip greitai ir kaip tiksliai tai pasieksime. Todėl visiškai nesvarbu, kas ir kokiame dokumente parašyta – mūsų pasirinkimas yra tik ar būti tais, kurie tempia šį gynybos lokomotyvą į priekį, arba tais, kurie velkasi jo gale. Ir jei šiandien Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis dar jaučiasi kaip Dovydas prieš Galijotą, situacija traukiniui pasiekus peroną gali jau atrodyti labai kitaip.