Vienas reikšmingiausių žingsnių Europos energetinės nepriklausomybės link buvo priimtas Strasbūre. Po ilgų diskusijų Europa ryžosi galutinai atsisakyti rusiškos naftos, dujų ir urano. Tai, kad europiečių pinigai – milijardai eurų – dar neseniai tekėjo į Putino karo iždą, yra politinis ir moralinis absurdas.
Mūsų – Europos Žaliųjų – frakcija nuo pat karo pradžios (ir dar anksčiau) ragino nutraukti energijos išteklių importą iš Rusijos į ES. Vis priminta, kad tokį sprendimą galima priimti tik per Tarybą – vienbalsiai, su Vengrijos ir Slovakijos palaikymu. Tačiau Europos Komisija pagaliau parodė politinę valią ir pasiūlė šiuos sprendimus įtvirtinti teisiškai.
Kas konkrečiai siūloma?
Dujos: valstybės narės bus įpareigotos nutraukti naujus ir momentinius dujų pirkimo kontraktus su Rusija iki šių metų pabaigos – tai sudaro apie trečdalį dabartinio importo. Kiti du trečdaliai gaunami pagal ilgalaikes sutartis, bet net ir pagal jas dujos iš Rusijos bus uždraustos nuo 2027 m.
Iki šiol nebuvo jokių bendrų ES sankcijų rusiškų dujų importui – jo mažėjimą lėmė tik pavienių šalių sprendimai. 2021 m. jos sudarė 40 % ES vartojimo, dabar – 19 %.
Nafta: sankcijos jau veikia – importas sumažėjo nuo 27 % iki 3 %. Cekija netrukus visiškai atsisakys rusiškos naftos. Šiuo metu importas aktualus tik Vengrijai ir Slovakijai. Komisija siūlo įpareigoti šias šalis parengti nacionalinius planus su aiškiais terminais, alternatyvomis bei informacija apie galiojančias sutartis su Rusija.
Branduolinis kuras: dėl ribotos pasaulinės pasiūlos ir technologinių ypatumų alternatyvas rasti sunku. Todėl laiko ribos nesiūlomos, bet raginama taikyti prekybos politikos priemones, kad sodrintas uranas iš Rusijos taptų ekonomiškai nepatrauklus, skatinant investuoti į ES infrastruktūrą.
Šie siūlymai labai svarbūs dėl kelių priežasčių. Visų pirma – kaip aiški žinutė tiems, kurie po JAV rinkimų tikisi "atšildyti" santykius su Rusija net ir Ukrainos sąskaita. Taip pat – kaip signalas visiems, kurie šiuo sudėtingu laikotarpiu pasigenda naujienų, įkvepiančių tęsti spaudimą agresoriui.
Rusiški energijos ištekliai – tai ne tik karo finansavimo šaltinis, bet ir Kremliaus teroro įrankis. Juos turėtų ignoruoti ne tik Ukraina ir Baltijos šalys, bet visa Europa.
Kaip teigiama ir Komisijos komunikate:
„Atsispirdami nuo pastarojo meto Baltijos valstybių pasiekimų sinchronizacijoje ir pasibaigusio rusiškų dujų tranzito per Ukrainą, šiuo planu siekiame toliau plėsti Europos Sąjungos nepriklausomybę nuo rusiškos energetikos.“