JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai dėl Grenlandijos negali būti kitaip interpretuojami, kaip tik agresija prieš Europos Sąjungos narės – Danijos – teritorinį integralumą. Ir taip elgiasi su vienais artimiausių savo sąjungininkų. Pasaulyje.
Tai yra precedentas, kuriam negali būti vietos Vakaruose, jeigu pati „Vakarų“ sąvoka dar apskritai ateityje gali turėti ryšį su teise grįsta pasaulio tvarka ir demokratija, kur mes tiek savo bendrus interesus, tiek konfliktus aiškinamės civilizuotai, su derama pagarba vienas kitam.
Reikia pasakyti, kad dar ir praeitoje JAV kadencijoje, prezidentu esant Joe Bidenui, ES susidūrė su JAV protekcionizmu, nukreiptu vienodai tiek prieš ES, tiek prieš Kiniją. Tai įvyko JAV Antiinflacinio akto pavidalu, kurio dėka JAV paskelbė precedento neturinčias investicijas, tame tarpe ir, pavyzdžiui, autopramonei, kuri veikia JAV. Esminis skirtumas – kad tąsyk Europos Komisija vyko į Vašingtoną derėtis dėl to, kad mūsų konkurencingumo politika netaptų dar vienu Atlanto vandenynu, skiriančiu Europą ir JAV – tik šįsyk jau politiškai. Tąsyk Vašingtonas išgirdo. Tačiau ir tai jau buvo dar vienas stiprus ženklas, kad JAV „užsidaro į save“ ir jos darbotvarkė vis mažiau linkusi atskirti draugus nuo konkurentų.
Tačiau šįsyk susiduriame ne su situacija, kai Europa yra tiesiog pamirštama, tačiau su situacija, kai Europa yra tikslingai ignoruojama net ir kalbant apie jos teritorinį integralumą – turbūt pačią raudoniausią liniją santykiuose tarp valstybių.
JAV leidžia sau taip elgtis su vienu artimiausių sąjungininkų – ypatingai rėmusiu JAV misiją Afganistane, atsakingai žiūrinčiu į gynybos politiką, ne tik politiškai, bet ir kultūriškai artima valstybe.
Svarbu tai ir kitame kontekste – kaip tik šiuo metu sprendžiasi esminis Lietuvai klausimas: Europa turi ginkluotis, tačiau kurioje pusėje Atlanto turėtų likti investicijos į gynybą? JAV norėtų, kad ES investicijos į gynybą taptų reikšmingu pajamų šaltiniu NATO lyderei. Ir ties šiuo klausimu JAV itin aktyviai dirba tiek dvišaliais formatais su valstybių vadovais, tiek europiniu lygmeniu.
Lietuva negali šito ignoruoti, kaip negali ir visa Europos Sąjunga. Dėl to Grenlandijos klausimo šešėlis yra gerokai didesnis nei Danijos ir JAV tarpusavio santykiai – jis krinta ant viso Atlanto vandenyno.