Prezidento Donaldo Trumpo ir jo ekscentriško bendražygio Elono Musko prieš JAV institucijas paleista žoliapjovė nupjovė arteriją ir gabalėlį Lietuvos istorijos.
Visi Amerikos Balso, Laisvosios Europos radijo darbuotojai buvo išleisti atostogų, o finansavimas įstaigoms stabdomas.
Nuo 1951-ųjų Amerikos Balsas transliavo programą lietuvių kalba, o 1975-aisiais naujienos lietuvių kalba surado naują gyvenimą ir Laisvosios Europos radijuje. Pirmoji lietuviška programa Amerikos Balse simboliškai įvyko vasario 16-ąją, per 33-iąsias mūsų nepriklausomybės paskelbimo metines, o jos metu į Lietuvą kreipėsi ir dar tarpukariu Lietuvos Respublikos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vašingtone paskirtas Povilas Žadeikis:
„<..> Šio reikšmingo įvykio [Vasario 16-osios] proga ne tik pačių lietuvių, bet ir jų skaitlingų bičiulių užsienyje mintys yra nukreiptos į jus, kurie esate likę savo tėvynėje ir nešiojate savo širdyse pastovų įsitikinimą, kad ateis laikas ir Lietuva vėl bus laisva. <...> Lietuvos tragiškoji padėtis pradedant 1940-ais metais yra gerai žinoma vakarų pasaulyje, kuris į tą mūsų tautos tragediją žiūri su didžiausia užuojauta. <...> Užtikrinu jus, kad atžvilgiu draugingumo ir simpatijos lietuvių tautos link Amerikos tautai priguli pirmoji vieta ir <...> ši Amerikos tautos nuotaika atsispindi Amerikos valdžios oficialiame atsisakyme pripažinti priverstinę inkorporaciją mūsų krašto į Sovietų Sąjungą.
Tegul šis pirmasis Amerikos Balso užsimojimas prabilti į jus lietuviškai, nepaisant taip vadinamos sovietų įsteigtos „geležinės užtvaros“, būna mums visiems ženklu atnaujinti bei sustiprinti viltį dėl gavimo progos bei teisės laisvai apsispręsti Lietuvoje, kuri dabar yra pavergta tarptautinės komunistų gaujos. Čia kalbamos progos ateis per demokratinio pasaulio laimėjimą. Baigdamas lenkiu galvą prieš altorių, ant kurio kovotojai dėl Lietuvos laisvės yra sudėję savo gražiausias viltis, savo vargus, savo jaunystę ir savo gyvybę. Ir reiškiu įsitikinimą, kad Apvaizdai laiminant laisvės saulutė mūsų mylimam kraštui ir vėl pateks, todėl mums visiems privalu darbuotis vieningai tautos didžiajam tikslui.“
Lietuva nuo šių žodžių teisingumo laukė dar 4 dešimtmečius, tačiau galiausiai Povilo Žadeikio pažadas išsipildė. Apie radijo svarbą byloja ir daugiau faktų – kitaip nei daugelyje vakarų valstybių, kurios dar iki II pasaulinio karo kūrė radijo ryšio trikdžių priemones kariniams tikslams, Sovietų Sąjungoje tokios ryšio trukdymo stotys buvo pradėtos statyti tik karui jau pasibaigus. Juodu ant balto matote įrodymą kodėl. Pirmasis nepriklausomybę atgavusios Estijos prezidentas Lennart Meri yra taikliai pastebėjęs, kad tai būtent radijas ir telekomunikacijos padėjo nutiesti kelią mums į laisvę, todėl dar 1991-aisiais nominavo Laisvosios Europos radiją Nobelio premijai.
Labai simboliška ir kad finansavimas laidoms lietuvių kalba buvo nutrauktas tik 2004-aisiais – tais pačiais metais, kai tapome ES ir NATO nariais. Tarytum atviras įvertinimas, kad tapome nebe tais, kuriems reikia kalbėti apie laisvę, tačiau tais, kurie turėtų kalbėti apie laisvę. Lietuvoje buvo atidarytas Laisvosios Europos / Laisvės radijo biuras, kuris ir toliau kalba milijonams žmonių visur pasaulyje apie tai, kas iš tiesų vyksta pasaulyje, įskaitant ir mūsų mylimoje Ukrainoje, bei ją niokojančioje Rusijoje.
Kiekvienas iš tų tūkstančių lietuvių, paslapčiomis namuose laukę stebuklingų 15-os minučių vilties, lietuvių kalba atskriejančios iš už Atlanto tamsiausiomis Lietuvos istorijos dienomis, yra argumentas išsaugoti šį radiją. Tai, kad šiais atgimstančios masinės dezinformacijos laikais siekiama nužudyti šį laisvės simbolį, yra simptomiška. Ir būtent todėl tai dar viena priežastis išsaugoti šį radiją ir jo misiją skleisti objektyvią informaciją ir laisvės žinią visuomenėse, kurias totalitariniai režimai siekia suvaryti į informacinius kalėjimus.
Todėl šiandien oficialiu laišku kreipiausi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Europos Komisijos narį Michaelą McGrathą, kuris šioje Europos Komisijoje atsakingas už demokratijos, teisės viršenybės, teisingumo ir vartotojų apsaugos klausimų kuravimą, ragindamas juos apsaugoti Laisvosios Europos radiją nuo JAV administracijos žoliapjovės, priglaudžiant jį po Europos Sąjungos sparnu, pabrėždamas, kad tai dar viena galimybė mums parodyti, jog pasaulyje nėra vietos, kur būtų labiau gerbiamas laisvas žodis, kritiška mintis ir demokratinės vertybės nei Europoje.