Europos Komisijos pirmininkė prieš Vadovų Tarybą paskelbė iki 150 mlrd. EUR dydžio instrumentą, skirtą palengvinti valstybių narių gynybos finansavimą. Ką tai reiškia praktiškai?
Europos Komisijos pirmininkės laiške nurodyta, kad tai turėtų būti „ES paskolos su ES biudžeto garantijomis“ – tai greičiausiai nuoroda į panašų mechanizmą, pavadintą SURE, kuriuo per pandemiją buvo teikiama parama darbuotojams ir verslininkams. 2020-aisiais chronologija atrodė taip: balandžio pradžioje Komisija pateikė pasiūlymą, gegužės viduryje ES Taryba jį pasirašė ir suteikė mandatą Komisijai išleisti obligacijas, rugsėjo mėnesį valstybės jau galėjo skolintis iš 100 mlrd. fondo. Apie 90 % lėšų buvo pasiskolintos vos per 7 mėnesius nuo tų pačių 2020 metų spalio mėnesio. Lietuvos vokas tąsyk sudarė 1,1 mlrd. EUR.
Šitai yra svarbu suprasti, nes tai nubrėžia ir aiškius politinius prioritetus Lietuvai. Trys mėnesiai nuo iniciatyvos paskelbimo iki galimybės skolintis yra labai mažai. Mes esame pripratę kalbėti apie tai, kad reikia daugiau lėšų ir daugiau finansavimo, tačiau kai lėšų atsiranda – valstybėms kyla didelis iššūkis, kaip su tomis lėšomis susitvarkyti. Panašiai nutiko ir praeitai vyriausybei su RRF lėšomis, kas buvo plačiai aprašyta spaudoje. Tai reiškia, kad mūsų institucijos jau dabar turi paskubėti ir turėti aiškų planą, ką su tomis lėšomis darys.
Šįsyk bendras paskolų portfelis didesnis pusantro karto. Net jeigu dėl visiems savaime suprantamų priežasčių Baltijos šalys būtų šiek tiek prioritetizuojamos, realistiškai Lietuva vis vien gali tikėtis iki maždaug 2 mlrd. EUR. Paprastai tariant, šios lėšos vyriausybei suteikia daugiau laiko surasti papildomas pajamas, galbūt išskaidant tuos 2 mlrd. per keletą metų ir tai yra puiku, tačiau tai tikrai nėra ilgalaikės ES ar juolab Lietuvos gynybos strategijos dalimi – veikiau būtent pagalba siekiant surasti tą ilgalaikį sutarimą.
Lygiai taip pat ir 2020-aisiais šis skolinimosi paramos mechanizmas nebuvo sprendimas pandemijos sukeltoms problemoms – visi prisiminsite, kad tuo metu skolintis apskritai dar buvo pakankamai pigu. Jeigu SURE lėšos į valstybes pradėjo plaukti dar 2020-ųjų metų spalio mėnesį, tai jau po dviejų mėnesių buvo pasiektas susitarimas dėl RRF – 750 mlrd. EUR programos suvaldyti ekonominiams pandemijos padariniams. Tačiau derybos dėl RRF'o buvo labai sudėtingos, nepaisant visiškai įsibėgėjusios pandemijos.
Tai reiškia, kad paraleliai šiandien Lietuva turi labai aktyviai kovoti už būsimo ES gynybos fondo sukūrimą, kuris, Europos Komisijos pirmininkės žodžiais, turėtų būti dar 650 mlrd. EUR (800 mlrd. EUR iš viso – 150 mlrd. jau aptarti paskolų + 650 mlrd. iš didžiojo voko, dėl kurio dar deramasi). Kas irgi nėra labai ambicinga suma.
Tai, kad ES lygiu visiškai atkartoja pandemijos situaciją, mums yra patogu, nes galime avansu žinoti, ko tikėtis, ir nebekartoti mūsų anksčiau padarytų klaidų. Tai reiškia – stengtis suburti koaliciją valstybių, kurios labiausiai suinteresuotos gynybos fondu, kad jis būtų kuo didesnis – jau dabar. Pasiruošti aiškų trumpojo laikotarpio gynybos prioritetų sąrašą – jau dabar. Turėti labai aiškią ilgalaikę viziją, kaip teks tas lėšas panaudoti, vėliausiai iki šių metų pabaigos.
Viso to pritrūko praeitą kartą. Visa tai gali būti šįsyk. Negalėdami atsitraukti nuo diskusijų apie tai, kas vyksta kitapus Atlanto, labai svarbu, kad visų pirma patys nepamirštume padaryti savo namų darbų.