Moldova yra ta šalis, kurioje lankydamasis, ne tik protu supratau, bet gavau progą ir tiesiog patirti, ką reiškia Lietuvos sprendimas rinktis vakarų kryptį.
Lietuva paskutinį kartą panašiai atrodė turbūt pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Skurdas ir sunkūs žmonių gyvenimai ten visur plika akimi matyti vos tik nusileidus į oro uostą. Sako svetimo skausmo nebūna, tačiau ten besilankant sunku nematyti pavyzdžio, kuriuo šiandien galėjo būti Lietuva. Todėl nuoširdžiai labai norėtųsi, kad Moldovos žmonėms pavyktų atkartoti Baltijos šalių stebuklą.
Dabar vykstanti referendumo dėl ES narystės Moldovoje atomazga yra tik per plauką pakibusi virš bedugnės. Rezultatai dar nėra oficialiai patvirtinti, tačiau ar pergalė bus pasiekta su 50,1% ar su 50,4% balsų - kalbame apie pergalę su dešimtosiomis procento balsų. Nepamirškime, kad tai nėra formalaus Moldovos ES narystės proceso dalimi. Šis referendumas yra visų pirma apie Moldovos prezidentės Maia Sandu labai tvirtai ir aiškiai pradėtą brėžti vakarų kryptį.
2020 metais tapusi Moldovos prezidente ji atliko titaniška darbą Moldovoje iš esmės konsoliduodama už savo nugaros provakarietiškus rinkėjus. Vis tik jos didžioji stiprybė, leidusi jai tai padaryti, yra ne tik jos provakarietiška kryptis, tačiau visų pirma jos antikorupcinė darbotvarkė ir stiprus siekis pažaboti Moldovos oligarchus. Taip Maia Sandau tapo politine alternatyva ne tik atvirai prorusiškiems socialistams, tačiau ir tokiems Moldovos veikėjams, kaip buvęs Moldovos premjeras Vladimiras Plahotniukas, kuris laikydavosi proeuropietiškos retorikos, daugybę kartų yra kritikavęs rusiją, tačiau praktikoje atstovavo vadinamąją “balansavimo” politiką. Pastarasis “geriausiu” atveju apiplėšinėjo Moldovos žmones (šiuo metu lyg ir slapstosi Turkijoje dėl 1 milijardo USD dydžio vagystės už ką dar buvo sankcionuotas ir ES), o blogiausiu atveju - buvo dar vienas Kremliaus projektas, nes save rinkimuose pateikdavo kaip vienintelę pakankamai stiprią alternatyvą prorusiškiems Moldovos socialistams.
Tokiame kontekste Maia Sandu tapo alternatyva visam šiam politiniam purvui. Tai buvo matyti ir 2020 metų rinkimuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei ketvirtis milijono Moldovos emigrantų - 15% nuo visų dalyvavusių rinkimuose piliečių. Lietuvos dydžio valstybėje.
Kaip ten bebūtų, nesunku suprasti, kodėl šiandien Moldovos demokratija tokia silpna, o žmonės - pavargę. Būtent tai yra didžiausias ginklas, kurį siekia išnaudoti Kremlius. Manoma, kad vien tik rusija tiesiogiai Moldovoje šiais metais išleido apie 100 mln. EUR siekdama nupirkti žmonių balsus. Taip pat buvo atskleistas visas įtakos tinklas, kuriam priklauso iki 130 tūkstančių žmonių - dalyvaujančių prorusiškose viešose akcijose, už pinigus apsimetančių politiniais aktyvistais.
Kodėl Kremliui toks svarbus šis referendumas?
Trumpas atsakymas - svarbus ne referendumas, tačiau siekis deligitimizuoti pačią provakarietišką darbotvarkę. Nors dabartiniais skelbiamais rezultatais Moldova išvengia politinės katastrofos, tačiau tai niekaip neužveria durų kvestionuoti dabartinę vakarų kryptį. Iš prorusiškų politinių jėgų jau sklinda komentarai, kad net ir ši silpna pergalė buvo pasiekta su “neaišku iš kur” atsiradusiais daugybe balsų, nors realybė priešinga - tai visų pirma pats Kremlius kaip niekada aktyviai siekė mobilizuoti balsus ir darė tą absoliučiai sėkmingai. Net jei referendumo rezultatus ir pripažins prorusiškos politinės jėgos, politiškai jie visvien bus pateikiami kaip įrodymas, kad Sandu politika - turi per mažai palaikymo ir žaisdama su ugnimi (rusija) rizikuoja daugumos gyventojų gerbūviu.
Dėl to, nepaisant laimėto referendumo, apmaudu, kad Moldova tam tikra prasme politiškai lieka “kabėti ore”. Ir tuo, be jokios abejonės, tiek rusija, tiek prorusiškos Moldovos jėgos naudosis dirbdamos dėl pergalės Moldovos parlamento rinkimuose jau kitais metais, kas greičiausiai ir yra jų tikrasis siekis. Tikėkimės, kad demokratiškos jėgos Moldovoje tai priims kaip raginimą aktyviau mobilizuotis, nes pamatė, kokį efektą visuomenei gali turėti Kremliaus ranka su Judo pinigais.
Tuo pačiu tai dar vienas priminimas ir mums, kokia yra sunki visuomenės transformacija, kokia sunki yra kova siekiant atsiverti nuo rusijos maro, kiek daug pastangų mūsų brutalūs kaimynai įdės, siekdami apsaugoti virves užmautas ant kaklų.