Europos Parlamente patvirtinome naująją Europos Komisiją. Aš taip pat palaikiau, nors, reikia pripažinti, kad nuotaikos šią kadenciją yra gerokai niūresnės nei praeitą, todėl ir susiskaldymo gerokai daugiau.
Lieka atviru klausimu, kiek Europos Parlamento narių balsavo sąžiningai gerbdami susitarimus tarp grupių, tačiau tai darė sukandę dantis. Mūsų, grupės tarpe, situacija ne kitokia. Didžiausias susiskaldymo šaltinis turbūt liečia ne tik atskirus komisarus, kiek Italijos premjerę Georgia Meloni ir politinių derybų kultūrą, kuri vis dažniau tampa norma Briuselyje.
Kaip vertinti situaciją, kai Italijos premjerė atvirai pasmerkia antrą Ursulos von Der Leyen kadenciją ir jos darbotvarkę, tačiau reikalauja itin svarbaus ekonominio portfelio, kuriam deleguoja artimą bendražygį Raffaele Fitto, kaip ir Giorgia Meloni, buvusį Berlusconio bendražygį, visiškam atsidavimui antrai Ursulos von Der Leyen kadencijai? Kaip taip radikaliai gali skirtis retorika vos keletos mėnesių skirtumu iš tos pačios sostinės, tų pačių žmonių?
Tai ir pavyzdys, kodėl ne visos centro Europos Parlamento grupės norėjo aiškaus centro partijų susitarimo prieš tas grupes, kurios laikomos populistine dešine/kaire. Žodis Europos politikoje turėtų ką nors reikšti. Dėl to mūsų, grupė palaikė ir Europos Komisijos Pirmininkę ir taip apskritai išgelbėjo jos antrą kadenciją - be jokių susitarimų, be jokių įsipareigojimų iš jos pusės. Tiesiog suprasdami poreikį kuo greičiau Europos politiniam traukiniui judėti į priekį. Taip pat ir norėdami parodyti, kad centro politinių jėgų balsų Europos Parlamente užtenka.
Tačiau Europos Liaudies Partija jau kuris laikas aktyviai siekė į savo orbitą įtraukti ir politikus iš tų politinių grupių, kurios nedega meile pačiam ES projektui. Tuo piktinosi visos centro partijos. Nedegė meile ir Europos Parlamento liberalai, kurie praeitą kadenciją užbaigė ugningu, turbūt geriausiai Europos visuomenei žinomo EP nario - Guy Verhofstadto pasisakymu, kad nebent naujoji Europos Komisija pažadės pradėti ES sutarčių reformas, iš jų nebus jokio palaikymo ir pačiai Ursulai von Der Leyen. Bet šiandien Europos Parlamente Verhofstadto jau nebėra, o Ursulos von Der Leyen koalicija su liberalais yra. Daugeliui nebuvo lengva ir antrai kadencijai palaikyti Viktoro Orbano deleguotą Olivér Várhelyi.
Tai kaip iš esmės veikia šitas politinės galios žaidimas? Grubiai tariant, dėlionė susideda iš 3 esminių elementų:
Europos Liaudies Partija, didžiausia frakcija Europos Parlamente, nusprendė įtraukti ir labiau euroskeptiškus politinius judėjimus į savo orbitą, kad turėtų kuo platesnį ratą partnerių ir galėtų lengviau naviguoti.
Centro partijos tuo nesidžiaugia, tačiau dalis jų kandidatų į Europos Komisijos narius “sukabinami” su tais, kurių dėl vertybinių nesutarimų nenorima palaikyti.
Sukuriamas toks paketas - arba palaikome visus, arba nei vieno. Tuo tarpu niekas nenori likti atsakingas už tai, kad nusikėlė naujos Europos Komisijos formavimas ir prasideda darbai, kurių netrūksta.
Dėl panašių priežasčių “už” balsavau ir aš. Dabar ne laikas stumdytis ir paversti ES institucijas mūsų skirtumų įkaitėmis. Taip pat ir asmeniškai nemėgstu ir kai politikoje partijos logotipas ar viešųjų ryšių etiketė tampa viską nulemiančiu veiksniu. Tuo gerai galėjau įsitikinti ir pats dirbdamas Europos Komisijoje, kur praeitą kadenciją toje pačioje Europos Liaudies Partijoje buvo ir airių konservatoriai, kuriems amžinai jausiuosi dėkingas, kurie, tiesą sakant, parodė tokią politinę kultūrą, kad galėtų būti pavyzdžiu visai Europai. Ir tuo pačiu greta buvo Viktoro Orbano Fidesz kandidatai. Tuo tarpu, pavyzdžiui Italijos deleguotas Fitto nepanašus į jokį radikalą ar marginalą, nors nuo to Italijos premjerės politinių derybų pobūdis nei labiau etiškas, nei labiau konstruktyvus netampa.
Kiekvienas ES sprendimas visvien gimsta tarp kitų institucijų girnų. Ir bet kuris Europos Komisijos narys yra priverstas megzti konstruktyvius santykius tiek su valstybių vadovais, tiek su Parlamento nariais, tiek su kolegomis Komisijoje. Kitaip jis tiesiog nieko nenuveiks, kas jis bebūtų. Galų gale tam yra ir pats Europos Parlamentas - mūsų darbas ir yra kontroliuoti Europos Komisiją. Todėl mes ją ir tvirtiname. Ir tai nebus lengva, bet judėti į priekį reikia kuo greičiau.
Manau, visi suprantate kodėl.