Trumpo sprendimai turėjo sudrebinti pasaulį, nors kol kas, atrodo, gerokai labiau drebino antraštes. Sunku net pasirinkti, kas sulaukė daugiausiai rezonanso.
Pirmiausiai – Donaldo Trumpo išreikštas poreikis, kad JAV atsimtų Panamos kanalo kontrolę. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio savo pirmąjį vizitą surengė būtent į Panamą, o šiandien Panamos prezidentas José Raúl Mulino turėtų kalbėtis ir su pačiu Donaldu Trumpu.
Iškart po Marco Rubio vizito Panama jau pareiškė pasitraukianti iš Kinijos „Šilko kelio“ iniciatyvos, per kurią Kinija plečia savo įtaką periminėdama kritinę valstybių infrastruktūrą visame pasaulyje. Panamoje jau buvo užregistruotas kreipimasis į jų Konstitucinį Teismą, kurio siekis – panaikinti sutartį dėl 2 iš 5 kanalo uostų valdymo, kurią laimėjo Kinijos milijardieriui priklausantis verslas viešojo pirkimo būdu. Taip pat Panama įsipareigojo sustiprinti nelegalių migrantų, kertančių jų valstybę, kontrolę.
Svarbu prisiminti, kad tai JAV ir pastatė didžiąją dalį Panamos kanalo infrastruktūros, o jos kontrolė buvo perleista per dvišalę valstybių sutartį su sąlyga, kad Panama įsipareigoja išlaikyti neutralitetą. Akivaizdu, kad taikinys Panamoje yra pati Kinija.
Kinija taip pat sulaukė ir papildomų 10% tarifų – kitaip nei, bent kol kas, Meksika ir Kanada, kur situacija atrodo ypač keistai. Meksika teoriškai įsipareigojo sustiprinti iš Meksikos į JAV plūstančių migrantų kontrolę, tačiau mainais į didesnį JAV dėmesį kontroliuojant ginklų tiekimą iš JAV į Meksiką. Tai Meksika turėtų įgyvendinti pasitelkusi 10 000 pareigūnų, tačiau iki galo nėra aišku, ar tai papildomi pareigūnai, ar besirotuojantys.
Galiausiai, tai ir nėra nieko naujo – pernai situacija buvo analogiška: po Anthony Blinkeno vizito į Meksiką, Meksika pradėjo organizuoti dideles nelegalių migrantų sulaikymo operacijas. Todėl per pirmą 2024 metų pusmetį Meksikoje buvo sulaikyta trigubai daugiau nelegalių migrantų pačioje Meksikoje. Tuo pat metu buvo sustiprinta apsauga ir Panamoje. Šių veiksmų poveikis – 2024-ųjų metų antroje pusėje neteisėti sienos kirtimai JAV sumažėjo 3–4 kartus.
Tad iš esmės – jokio reikšmingo pokyčio politikoje nėra. Dar keisčiau atrodo Kanada, kuri nesulaukė žadėtų tarifų įvedimo, nors Donaldui Trumpui apskritai nieko nepažadėjo – tik pakartojo, kad šiuo metu įgyvendina savo sienų apsaugos strategiją, kurią pradėjo taip pat praėjusių metų pabaigoje.
Kritikos neatlaiko ir bandymai prisidengti į JAV plūstančiais narkotikais, specifikai – fentaniliu. JAV duomenimis, 98% neteisėtai gabento ir sulaikyto fentanilio keliavo per sieną su Meksika, tuo tarpu sulaikyto fentanilio kiekis, atkeliavęs iš Kanados, sudarė mažiau nei 1%.
Tokį staigiai besikeičiantį Donaldo Trumpo nuomonės pobūdį matėme ir ne tik kitų valstybių atžvilgiu. Prieš savaitę dar reikalavęs, kad JAV Centrinis bankas sumažintų paskolų palūkanų normą ir siūlęs jiems daugiau rūpintis ekonomika, o ne „genderizmo ideologija“, šią savaitę Trumpas pareiškė, kad vis tik sprendimas palūkanų nemažinti buvo teisingas.
Tai gali būti susiję su tuo, kad Donaldas Trumpas yra patekęs į tam tikrus spąstus – labai kategoriškai pažadėjęs užtikrinti ir žemą infliaciją, ir sumažinti palūkanų normas, tačiau abiejų dalykų padaryti neįmanoma. Jei pigs paskolos – augs kainos. Lygiai tas pats įvyktų ir įvedus tarifus Meksikai ar Kanadai – labai greitai žmonės tai pajustų vien per kainas parduotuvių lentynose.
Bet kokiu atveju, vis ryškiau dėliojasi Donaldo Trumpo kaip savotiško „popierinio tigro“ įvaizdis. Šį įvaizdį neišvengiamai sustiprins ir pareiškimai apie galimybę JAV perimti Gazą, kurie niekaip negali virsti kūnu.
Nors daugeliui užkliuvo jau trečias JAV prezidento pareiškimas apie galimybę perimti svetimą teritoriją, juos nedelsiant ėmė paneiginėti pati JAV prezidento administracija. Tačiau tai, be abejonės, išgirdo arabų šalys – ypač ta jų dalis, kuri teigia, kad Gazoje gyvenę žmonės turėtų persikelti į kaimynines arabų valstybes. Palestiniečių pabėgėlių teisė sugrįžti į savo gimtinę net ir pakankamai šiltus santykius su JAV bei Izraeliu palaikantiems Izraelio kaimynams – Egiptui ar Jordanijai – tame regione visuomet buvo neliečiama raudona linija.
Matėme ir kaip į Donaldo Trumpo siekį „prisijungti Grenlandiją“ sureagavo jos gyventojai – 85% kategoriškai nepritaria tokiam ėjimui.
Gera žinia – kad iš realybės šou pasaulio į politiką atėjęs JAV prezidentas iš esmės tuo ir užsiiminėja – aktyviai kuria tariamai tvirtos rankos kuriamą sėkmės iliuziją, nepaisant to, kad praktikoje tai nebūtinai virsta realia politika.
Nepamirškime, kad naujasis Donaldas Trumpas buvo pažadėjęs įvesti tarifus ir Europos Sąjungai. Kita gera žinia – kad tai gali būti naudinga ir pačiai ES, kuri vis labiau matoma kaip patikimesnis politinis ir ekonominis žaidėjas.
Bloga žinia – kad neišvengiamai tai kelia nepasitikėjimą tarp JAV ir jos partnerių. Net jei Trumpas ir apskritai atsisakytų savo grasinimų tarifais diplomatijoje, akivaizdu, kad dabar visą laiką bus sutinkamas su įtarumu.