Savaitei artėjant prie pabaigos pagalvojau, kad galbūt verta stabtelt ir atkreipti dėmesį į pozityvesnes naujienas.

Šiandien ES vadovai turėtų sutarti judėti į priekį su 140 milijardų eurų paskola Ukrainai, kuri būtų padengta įšaldytu rusijos turtu. Tokio susitarimo nauda dvejopa: akivaizdžioji dalis - tai maždaug 2 metai užtikrintos paramos Ukrainai.

Tačiau kita dalis, kodėl ši parama buvo praminta “reparacijų paskola” - tai pats rusijos turto kaip užstato panaudojimas finansuojant paramą Ukrainai. De facto rizikas dėl paskolos Ukrainai prisiimtų pati rusija savo turtu. Tai reiškia, kad dramatiškai sumažės ir politinė rizika, kad besikeičiant vyriausybėms Europoje, rusija galėtų atgauti savo turtą apeidama Ukrainos interesus.

Tuo tarpu kitapus Atlanto, nors JAV ir nepardavė Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų Tomahawk, tačiau pagaliau pamatėme bent jau JAV atsaką rusijai sankcijomis. Akivaizdu, kad šis ėjimas yra orientuotas ne į siekį Ukrainai padėti įveikti rusiją, tačiau į siekį pasodinti putiną prie derybų stalo. Kaip ten bebūtų, dar ne taip seniai didžioji dalis spaudimo iš JAV buvo nutaikyta į Ukrainą, apie konfrontaciją su rusija negalėjo būti nė kalbos. Matome ir zacharavos, ir lavrovo reakcijas, ir jos tikrai nesuvaidintos.

Papildomai galima pasidžiaugti, kad ir JAV, ir ES tuo pat metu darant spaudimą rusijai, tai labai stipriai kerta per nuotaikas, kad JAV su Europą skiriantis Atlanto vandenynas yra ne tik fizinis, bet ir politinis barjeras. Kerta ir per rusijos ambicijas izoliuoti JAV ir Europą, ir per jos propagandos apratą, besimėgaujantį mūsų įtemptais santykiais.

Galiausiai, nepaisant sudėtingos situacijos Gazoje ir pranešimų apie neseniai įvykusius apsišaudymus, taikos planas vis dar laikosi. JAV administracijos atstovai nuolatos lankosi Izraelyje, gan akivaizdu, kad JAV užima ne tik mediatoriaus vaidmenį, bet ir proaktyviai veikia vietoje. Ką tik pietiniame Izraelyje buvo atidarytas koordinacijos centras, kuriame yra nuolatos dislokuoti ne tik JAV, bet ir europiečių kariai, prie jo prisijungs ir nevyriausybinių bei tarptautinių organizacijų atstovai, realiai taip užtikrinant, kad nebūtų grįžta prie žaidimo, ką sako viena ar kita pusė.

Tad nepaisant iššūkių, nors ir lėtais bei trapiais žingsniais, tačiau matome ir nemažai judėjimo teigiama linkme.